Sveikinimas švenčių proga

Mieli Eugenijos Šimkūnaitės bičiuliai,

apsisuko dar vienas metų ratas – netrukus pasitiksime gražiausias metų šventes. Nors šiuo metu gamtoje karaliauja šaltis ir tamsa, žmogaus širdis retai būna tokia šviesi ir šilta kaip per Kalėdas. Tegu Jūsų namuose šiais metais po stalu susirango ramybė ir prasmė, o prie lauko durų tarsi sarginis šuo krūtinę išpučia gerumas.

Iškart po Kalėdinio šurmulio pasitiksime Naujuosius. O 2018-tieji – šuns metai. Daktarė Eugenija Šimkūnaitė mylėjo šunis. Nors nebuvo abejinga jokiai gyvai būtybei, šuneliai ją žavėjo ištikimybe ir vaikišku paikumu. E. Šimkūnaitė jaunystėje turėjo šuniuką Nigrių, keliaudama su juo Tauragnų gatvėmis yra ne kartą ir su rašytoju Vaižgantu prasilenkusi. Šį lydėjo jo mylimas šuo Kaukas. Vaižganto ir Kauko nuotrauką, padovanotą paties rašytojo, Eugenija nuo vaikystės labai brangino.

J. Danausko nuotr.

Šunelis Nigrius ne vienintelis Daktarės mylėtas šuo. Mažametę Eugeniją globojo ir vilkinis šeimos šuo Pilkis, kurį Žiniuonė vadino tiesiog vilku. Jei vaikystėje daktarė per ilgai užtrukdavo ant kalniuko su rogutėmis, Pilkis ją tempte pertempdavo namo, jis traukdavo jos rogutes ir nuleisdavo jas vienas nuo kalniuko, jei Eugenija nespėdavo įsėsti.

Tegu Jūsų Naujuosius metus lydi šildantys vaikystės nuotykių prisiminimai, kaip šie, iš pačios E. Šimkūnaitės lūpų, draugystė ir šeimyniškumas. Būkite laimingi, ištikimi ir draugiški!

Eugenijos Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondas.