E. Šimkūnaitės knygos
Kai kurias knygas galima peržiūrėti .pdf formatu:
Norėdami peržiūrėti knygų sąrašą, spauskite ant nuotraukos ir sekite rodyklę.
Mieli Eugenijos Šimkūnaitės bičiuliai,
apsisuko dar vienas metų ratas – netrukus pasitiksime gražiausias metų šventes. Nors šiuo metu gamtoje karaliauja šaltis ir tamsa, žmogaus širdis retai būna tokia šviesi ir šilta kaip per Kalėdas. Tegu Jūsų namuose šiais metais po stalu susirango ramybė ir prasmė, o prie lauko durų tarsi sarginis šuo krūtinę išpučia gerumas.
Iškart po Kalėdinio šurmulio pasitiksime Naujuosius. O 2018-tieji – šuns metai. Daktarė Eugenija Šimkūnaitė mylėjo šunis. Nors nebuvo abejinga jokiai gyvai būtybei, šuneliai ją žavėjo ištikimybe ir vaikišku paikumu. E. Šimkūnaitė jaunystėje turėjo šuniuką Nigrių, keliaudama su juo Tauragnų gatvėmis yra ne kartą ir su rašytoju Vaižgantu prasilenkusi. Šį lydėjo jo mylimas šuo Kaukas. Vaižganto ir Kauko nuotrauką, padovanotą paties rašytojo, Eugenija nuo vaikystės labai brangino.
J. Danausko nuotr.
Šunelis Nigrius ne vienintelis Daktarės mylėtas šuo. Mažametę Eugeniją globojo ir vilkinis šeimos šuo Pilkis, kurį Žiniuonė vadino tiesiog vilku. Jei vaikystėje daktarė per ilgai užtrukdavo ant kalniuko su rogutėmis, Pilkis ją tempte pertempdavo namo, jis traukdavo jos rogutes ir nuleisdavo jas vienas nuo kalniuko, jei Eugenija nespėdavo įsėsti.
Tegu Jūsų Naujuosius metus lydi šildantys vaikystės nuotykių prisiminimai, kaip šie, iš pačios E. Šimkūnaitės lūpų, draugystė ir šeimyniškumas. Būkite laimingi, ištikimi ir draugiški!
Eugenijos Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondas.
Eugenijos Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondo nariai gruodžio 13-osios vakarą pasitiko po rekonstrukcijos duris atvėrusioje Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.
Fondo nariai prisiminė, kad šviesios atminties daktarė E. Šimkūnaitė labai vertino rašytinį žodį, o ir pati yra išleidusi daugybę straipsnių bei knygų (rasite čia). Visos jos, ir dar kelios išleistos po Žiniuonės mirties, eksponuojamos jos atminimui įkurtame fonde Lazdynuose (Erfurto g. 4-42, Vilnius), ten išlikusi ir turtinga daktarės biblioteka.
Minint daktarės rašytinį palikimą, aplankytas atnaujintas ir išplėstas didžiausios Lietuvoje nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos pagrindinis pastatas. Pažintinėje kelionėje fondo narius painiais pastato koridoriais ir salėmis lydėjo bibliotekos darbuotoja – gidė, kuriai esame dėkingi už kantrybę.
Klausantis įdomių ir netikėtų gidės pasakojimų apie bibliotekos istoriją ir dabartį, ne vienam kilo pasididžiavimo jausmas. Bibliotekoje grindys išklotos tviskančiu ąžuoliniu parketu, o koridoriai dar kvepia dažais. Salės apstatytos moderniais baldais, jų gausybė skirta įvairiems užsiėmimams: kūrybinėms dirbtuvėms, koncertams, vaikų ir moksleivių laisvalaikio užsiėmimams. Įkurta atskira erdvė parodoms, vaizdo instaliacijoms, kinui, edukaciniams renginiams. Daugybė renginių – visiškai nemokami.
Bibliotekoje puoselėjamas retų knygų ir rankraščių skyrius. Čia saugomi seni, reti ir unikalūs leidiniai bei rankraščiai, priklausantys vertingiausiam ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio mokslo, kultūros paveldui. Biblioteka didžiuojasi unikalia pergamentų kolekcija, retų knygų ir rankraščių skaitykla. Yra galimybė išklausyti vinilinių plokštelių įrašų, seniai likusių tik prisiminimuose.
Erdvės pritaikytos ir mokinių užklasinei veiklai, čia jie gali konstruoti ir įgyvendinti savo kūrybinius sumanymus, yra erdvė skirta ir naujam jūsų daiktų pritaikymui. Čia seni telefonai ir baldai tampa ypatingomis interjero detalėmis.
Po rekonstrukcijos bibliotekoje atsirado 400 individualių darbo vietų ir daugiau inovacinių erdvių, skirtų netradiciniams projektams, bendravimui ir kūrybai.
Beveik dviejų valandų ekskursija neprailgo nė vienam fondo darbuotojui. Pasigrožėję turbūt stilingiausia ir didžiausia šalies biblioteka, visi išsibarstė po snieguotas kalėdines Vilniaus gatves, puoselėdami mintis E. Šimkūnaitės garbei organizuojamus renginius rengti būtent šiose novatoriškose erdvėse.
Vilniuje, Lazdynuose, prie akmens, skirto daktarės Eugenijos Šimkūnaitės atminimo įamžinimui, vėl pasodinta 12 lietuviškų vyšnaičių, kurios simbolizuos 12 metų mėnesių ir visiems primins nuolat besikeičiančius metų laikus.
„Fondas pasodino naujas vyšnaites, vietoj piktavalių žmonių pavogtų. Tikime, kad šį kartą šių mielų medelių, jau skleidžiančių pumpurus, nieks nedrįs liesti, nes vyšnaitės – specialiai pažymėtos. Nuoširdžiai linkime, kad jos gražiai augdamos ir žydėdamos, džiugintų lazdyniečius ir visus praeivius“,-sako Eugenijos Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondo valdybos pirmininkė Birutė Karnickienė.
Eugenijos Eugenijos Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondo informacija
Tauragnų bendruomenės pakviesti Sekminių išvakarėse viešėjome habil. dr. Eugenijos Šimkūnaitės gimtinėje, kur vyko graži, tradicine jau tapusi vyšnių žydėjimo šventė.
Pasodinę gėlių garsiosios liaudies medicinos žinovės amžino poilsio vietoje, prisijungėme prie margaspalvės šventės dalyvių, susirinkusių sakralinėje vietoje – per II pasaulinį karą sudegusios bažnyčios šventoriuje. Prisiminėme Sekminių papročius, ragavome gardų gardžiausio vietinio sūrio (Tauragnuose dar ganosi 12 karvučių!), klausėmės ansamblių melodijų, gėrėjomės piemenėlių šokiais.
Kiek vėliau renginys tęsėsi E. Šimkūnaitės atminimui pasodintų, visu puikumu žydinčių vyšnių sodelyje. Nors čia ir vyko chorų karai, bet vyravo taika. Kitaip ir būti negalėjo –visus sujungė dilgėlių sriuba ir Sekminių kiaušinienė. Ach, gardu gardu buvo saulytei šviečiant, Tauragno vilnims ribuliuojant, triūboms aidint.
Nepamirštamų įspūdžių kupini nepaliovėme dėkoti šventės organizatoriams ir fotografuotis vyšnių sodelyje. Ačiū tauragniškiams, mus šiltai priėmusiems ir gražų renginį dovanojusiems.
Eugenijos Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondo informacija
Rugsėjo 28 dieną Lietuvos medicinos ir farmacijos muziejuje vykusiame iškilmingame renginyje „Gloriae Pharmaciae Lituaniae“ už nuopelnus Lietuvos farmacijai Volfgango medaliu (dizainerė Vilija Zabarskienė) buvo apdovanota habil. dr. Eugenija Šimkūnaitė (po mirties). Šiuo apdovanojimu įvertinti jos darbai ir veikla bei pagerbtas atminimas.
https://www.facebook.com/lmfmuziejus/
Plačiau apie šį renginį bus parengtas atskiras straipsnis.
2017 m. rugsėjo 28 diena išaušo labai graži ir žadėjo puikią popietę Lietuvos vaistininkų apdovanojimams „Gloriae pharmaciae Lituaniae“. Pirmasis toks renginys Lietuvoje prasidėjo nuo Šv. Mišių Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje, o po jų visi svečiai buvo laukiami vidiniame Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus kiemelyje.
Visi rinkosi pagerbti labiausiai nusipelniusių vaistininkų – tų, kurie savo darbu ir nuoširdžiu žodžiu ilgus metus malšino žmonių skausmą bei padėjo išsaugoti sveikatą.
Jau patys pirmieji žingsniai į vieną nostalgiškiausių farmacijos studijų laikų vietą buvo labai malonūs. Įėjimas buvo iškilmingai nutiestas raudonu kilimu, žavios pasitinkančios merginos kvietė į senąją vaistinę paragauti ypatingų užpilų, o vidinis muziejaus kiemelis atrodė tiesiog nuostabiai. Ore sklandė gyva muzika, svečiai buriavosi prie foto sienelės, stalus puošė baltos staltiesės ir jautėsi šventinė dvasia.
Po pusvalandžio puošniame vidiniame muziejaus kiemelyje visi buvo kviečiami dalyvauti iškilmingoje apdovanojimų ceremonijoje. Svečiai tiesiog netilpo į muziejaus salę! Mes, jaunosios kartos atstovai, viską puikiai matėme pritūpę ant laiptų ir didžiavomės, kad esame čia, bei nekantravome pamatyti, kas laukia toliau. O muziejaus salė atrodė kaip niekada iškilmingai – dar neteko matyti tokio pakitusio muziejaus veido. Neabejojome, kad dalyvausime labai įdomiuose apdovanojimuose.
Renginį vedė visiems puikiai žinoma Edita Mildažytė – ji labai praskaidrino renginio nuotaiką. Po kaip visada puikaus laikui nepavaldaus Virgilijaus Noreikos muzikinio pasirodymo pasidžiaugėme šia nauja vaistininkų apdovanojimų idėja, kuri, tikimės, taps tradicija. Netrukus išgirdome įkvepiančią renginio sumanytojo ir naujos knygos apie muziejų mecenato, garbingo vaistininko Anatolijaus Kostiukevičiaus kalbą ir nuoširdžiai jam padėkojome plojimais. Didelį įspūdį paliko knygos apie muziejų ir jo eksponatus ištraukos paskaitymas – tai padarė ne kas kitas, o išskirtinio balso savininkė aktorė Vaiva Mainelytė. Ši garbinga ir įdomi užduotis jai puikiai pavyko.
Atėjo metas oficialiajai itin nusipelniusių vaistininkų apdovanojimų daliai. Ši iškilminga ceremonijos dalis prasidėjo profesionaliai sukurtu filmu apie farmacijos istoriją, kuris buvo specialiai nufilmuotas vaistininkų apdovanojimams ir pasižymėjo labai įdomiais interviu su ilgamečiais farmacininkais. Kiekvienas apdovanojimas (o jų buvo dešimt) įteiktas ypač iškilmingai ir apgalvojant kiekvieną detalę. Visos žymių vaistininkų nominacijos prasidėjo įdomiu interviu, atsiminimais apie garbingus nominantų darbus, pasiekimus ir nuolatinį jų įkvėpimą daryti gera kitiems. Ne visi apdovanotieji galėjo patys padėkoti už garbingą pripažinimą – kai kurie šių apdovanojimų sulaukė tik po mirties, kaip ir šviesaus atminimo habil.dr. Eugenija Šimkūnaitė. Pajutome, kad iškilminga ir nemari tikrosios farmacijos dvasia iš tikrųjų niekur nedingo.
Atskirai reikia paminėti patį „Gloriae pharmaciae Lituaniae“ apdovanojimo ženklą – tai J. F.Volfgango medalis (dizainerė V. Zabarskienė), traukiantis akį išskirtiniu solidumu ir atlikimo kokybe. Mums buvo malonu, kad šiuo medaliu apdovanota ir habil. dr. Eugenija Šimkūnaitė (po mirties). Medalį atsiėmė Eugenijos Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondo valdybos pirmininkė B.Karnickienė.
Iškilmingą apdovanojimų ceremoniją ypatingais kūriniais užbaigė maestro Virgilijus Noreika ir iš karto po to visi vėl buvo kviečiami pasimėgauti grynu oru ir bendravimu su kolegomis vidiniame muziejaus kiemelyje.
Visi išeinantys buvo kviečiami pasirašyti tradicinėje muziejaus lankytojų knygoje ir dovanų gavo puikų naują leidinį – „Senoji vaistinė“ – knygą, išleistą lietuvių ir anglų kalbomis (teksto autorius dr. T. Mekas, mecenatas – A. Kostiukevičius, vertėjas – I. Ramanauskas, redaktorė – D. Andrijauskaitė, dizainerė – V. Zabarskienė, Kaunas 2017). Šią knygą pavartyti ir perskaityti rekomenduojame kiekvienam – ne tik vaistininkui, bet ir vaistininkyste besidomintiems žmonėms – tikrai įdomus ir informatyvus leidinys.
Puikaus renginio atsiminimai neblėsta ir labai norisi padėkoti renginio mecenatui A. Kostiukevičiui ir visiems organizatoriams, o vaistininkams palinkėti, kad šie apdovanojimai taptų tradicija!
Platesnė informacija ir nuotraukos:http://kauno.diena.lt/naujienos/sveikata/sveikata/lietuvos-farmacijos-mohikanai-tarp-musu-831536
Pavasaris – kokias vaistažoles rinkti skaitykite Rūtelės Foktienės skyrelyje
Pasirodė naujas Eugenijos Šimkūnaitės medžių horoskopų kalendorius 2017.
Kalendorių rasite ČIA.
Būkite laimingi 2017-ais ir visada!
Mielieji, artėja pačios gražiausios metų šventės, kai net skeptikai pradeda tikėti stebuklais. Tačiau kiekviena diena yra kaip stebuklas, kai sveiki prabundame ryte, apkabiname mylimus žmones, jaučiamės saugiai tiek namuose, tiek darbe, kai su meile ir džiaugsmu darome gerus darbus. Stebuklais galime būti mes patys kažkam kitam šioje žemėje – nepamirškime, kaip tai svarbu.
Džiaukimės kiekviena diena ir tuo, ką mums su ja dovanoja gyvenimas. Tikėkime gyvenimo stebuklu, mylėkime ir būkime mylimi.
Eugenijos Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondas
