Vyšnios Lazdynuose primins nuolat besikeičiančius metų laikus, reikalingus nudirbti darbus ir daktarės Eugenijos Šimkūnaitės meilę šiems medeliams
Spalio 19 dieną, Vilniuje, Lazdynuose, prie akmens, skirto daktarės Eugenijos Šimkūnaitės atminimo įamžinimui, pasodinta 12 lietuviškų vyšnaičių.
„12 vyšnelių, kaip 12 metų mėnesių visiems primins nuolat besikeičiančius metų laikus ir reikalingus nudirbti darbus“,- sakė Eugenijos Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondo valdybos pirmininkė Birutė Karnickienė.
Lietuviškų vyšnaičių, kurios atkeliavo iš Babtų sodininkystės ūkio (E. Šimkūnaitė čia yra viešėjusi), pasodinimą organizavo Eugenijos Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondas, kartu su LR Seimo nariu Algiu Strelčiūnu, Lazdynų bendruomenės nariais, vaistininkais bei kitais visuomenės veikėjais.
Renginyje dalyvavusi etnologė Gražina Kadžytė priminė, kad Daktarė Eugenija Šimkūnaitė labai mylėjo vyšnias. Savo meilę šiam medeliui ji išreiškė knygoje „Girios medeliai, žali žaliuonėliai“ (Valstybinis leidybos centras, 1991), bei pasakoje „Kaip vyšnia sodan insiprašė“. Šią nepaprasto grožio pasaką Gražina Kadžytė, pasinaudodama proga, visiems susirinkusiesiems ir perskaitė.
Nuotraukos Lensės Jankeliūnienės.
Eugenijos Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondo informacija
2013 m. rugsėjo 13 d., Vilniuje, Lazdynuose iškilmingai atidengtas paminklinis akmuo išskirtinei asmenybei, vaistininkei, žiniuonei, 1996-aisiais iš gyvenimo išėjusiai gamtos mokslų daktarei Eugenijai Šimkūnaitei.
Nuotraukos Jono Danausko
Lzinios.lt, 2013-09-21
Jau išleistas rašytinis garsios žolininkės Eugenijos Šimkūnaitės palikimas, jos vardu pavadinta Vilniaus gatvė bei gimtųjų Tauragnų mokykla, tėviškėje žiniuonės garbei užveistas vyšnaičių sodas, praėjusią savaitę sostinėje atidengtas paminklinis akmuo. Šiuo metu tvarkomi E.Šimkūnaitės sukurti ir išrašyti receptai, kurie kitąmet pasirodys atskiru rinkiniu.
2013-09-13, Alfa.lt
2013 metų devinto mėnesio 13-ta diena, penktadienis, 13 valanda. Mažai kas tikėjo, kad tuo metu sostinėje, Lazdynuose, atsitiks kažkas gero, bet atsitiko. Skverelyje prie buvusio Lazdynų kino teatro buvo iškilmingai atidengtas paminklinis akmuo išskirtinei asmenybei – vaistininkei, žinuonei, iš gyvenimo 1996-aisiais išėjusiai gamtos mokslų daktarei Eugenijai Šimkūnaitei. Beje, švenčiant Eugenijos vardadienį.
2013 -09 -13, LRT
LRT televizijos laidoje „Laba diena, Lietuva” 2013 m. rugsėjo 13 dieną parodytas reportažas apie habil.dr. Eugeniją Šimkūnaitę. Laidos vedėjas Henrikas Vaitiekūnas kalbino gamtos mokslų daktarę, Eugenijos Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondo Valdybos narę Živilę Lazdauskaitę.
Reportažas (49 min. 25 sek.)
www.lrt.lt/mediateka/irasas/42797
2013 m., rugsėjo 13 d. (penktadienį), 13 val., Vilniuje, Lazdynuose, Erfurto g. 1 skvere bus atidengtas paminklas, skirtas gamtos mokslų habil. dr. Eugenijos Šimkūnaitės atminimui. Maloniai visus kviečiame dalyvauti!
2013-08-09, 15min.lt
Kairėnuose esančiame Vilniaus universiteto botanikos sode atidengtas paminklinis suolelis paskutinei tikrajai Lietuvos žiniuonei dr. Eugenijai Šimkūnaitei. Suolelis pastatytas sodo dalyje, kuri vadinama Pavėsinės sala. Tokių vardinių suoliukų vien Kairėnuose jau yra per 60, dar keturi – Vingio parke esančiame Botanikos sodo filiale.
Kvietimas į paminklinio suoliuko atidengimą.
Rugpjūčio mėnesį Vilniuje, Kairėnuose, Vilniaus universiteto botanikos sodo teritorijoje bus atidengtas paminklinis suoliukas, skirtas habil. dr. Eugenijos Šimkūnaitės atminimui.
Ant UAB „Aiža“ pagaminto suoliuko pritvirtintoje lentelėje parašyta: „Habil. dr. Eugenija Šimkūnaitė – įžymi XX a. vaistinių augalų propaguotoja ir tyrinėtoja, liaudies medicinos žinovė“. Ant šio paprasto, iš lietuviškos medienos pagaminto suoliuko galės prisėsti ir įsiamžinti kiekvienas praeivis ar Botanikos sodo lankytojas. Suoliukas pastatytas Eugenijos Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondo lėšomis. Fondo Valdybos pirmininkė Birutė Karnickienė sako, kad suoliukas simbolizuoja Eugenijos Šimūnaitės meilę Tėviškei, filosofinį požiūrį į augmeniją ir vaistažoles, kūrybinį kelią ir gamtos svarbą jos gyvenime.
„Idėja būtent taip įamžinti Eugenijos Šimkūnaitės atminimą (pasisėdėjimus ir pamąstymus ant suoliuko) kilo Lietuvos Žiniuonės bičiuliams, draugams ir bendraminčiams. Net keletas žmonių vienu metu ėmė siūlyti, kad tai galėtų būti suoliukas, ant kurio prisėdęs kiekvienas prisimintų ir pagalvotų apie žymiąją vaistažolininkę, jos kilnius darbus. Beliko surasti tinkamą vietą šiai idėjai realizuoti. Botanikos sodas yra populiari, vilniečių bei miesto svečių gausiai lankoma vieta. Sodo lankytojai čia randa ramybę ir poilsį, gaivaus oro gurkšnį, malonių įspūdžių, o kartu sužino daug naujo apie augalų pasaulį, sodą ir sodininkystę. Manome, kad atokvėpio valandėlė ant Eugenijos Šimkūnaitės suoliuko įkvėps žmones gerbti, saugoti, mylėti bei puoselėti mus supančią aplinką, kurią taip mylėjo Daktarė“, – akcentavo Birutė Karnickienė.
Prie suoliuko pastatymo organizacine veikla prisidėjo Vilniaus universiteto botanikos sodas, kurio teritorijoje jau yra arti šešiasdešimties lankytojų padovanotų suoliukų. Jų atramose pritvirtintos lentelės byloja apie suoliukų atsiradimo istorijas.
Eugenijos Šimkūnaitės paramos ir labdaros fondas tikisi, kad paminklininis suolelis, skirtas Lietuvos Žiniuonei, prasmingai papildys jau esamą suolelių alėją ir taps traukos centru žmonėms Ją pažinojusiems, kviesdamas čia susitikti, pabūti, pabendrauti ir, žinoma, prisiminti habilituotą biologijos mokslų daktarę Eugeniją Šimkūnaitę, palikusią Lietuvai neįkainojamus savo veiklos ir kūrybos turtus.
Habil.dr.Eugenijos Šimkūnaitės suolelis pastatytas šalia Pavėsinės salos,(sodo plane pažymėta Nr.22).
Eugenijos Šimkūnaitės paramos ir labdaros fondo informacija
Rugsėjo 13 dieną atsiras dar vienas Eugenijos Šimkūnaitės gyvenimo ir veiklos įprasminimo ženklas. Lazdynuose (Vilniuje) bus atidengtas atminimo akmuo, skirtas įžymios vaistininkės, liaudies medicinos žinovės atminimui įamžinti.
Habil. daktarė Eugenija Šimkūnaitė visą savo gyvenimą paaukojo liaudies medicinai, kraštotyrai ir vaistininkystei. Paveldėjusi gilią gamtojautą, niekada nebandė taikytis prie civilizuoto pasaulio, gyveno pagal savo normas. Gamta jai buvo guodėja ir ramintoja. Lietuva ją vadino Žiniuone. Savito charakterio, stiprios valios, geros širdies žmogus, norėjo padėti kiekvienam, jos pagalbos prašančiam žmogui. Mokėjo tokių istorijų, nutikimų, legendų, burtų, užkeikimų, vaistažolių receptų, kad susirinkusieji amo netekdavo besiklausydami.
Ilgametis Botanikos instituto direktorius Romas Pakalnis yra pasakęs, kad „Lietuvoje buvo tik du žmonės, kurių paskaitų buvo klausytasi iki apalpimo. Tai kunigas Juozas Tumas-Vaižgantas ir Eugenija Šimkūnaitė“.
E.Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondas, savo veikla puoselėjantis habil. dr. Eugenijos Šimkūnaitės nuveiktus darbus, nuolat ieškojo galimybių prasmingai įamžinti jos atminimą konkrečiu ženklu – pastatyti paminklą Vilniuje, Lazdynuose. Šiame mikrorajone Daktarė praleido ilgus gyvenimo metus, paženklintus medicinine, moksline ir kultūrine veikla. Skveras, esantis tarp Erfurto gatvės ir Laisvės prospekto (prie buvusio kino teatro) numatytas kaip tinkamiausia vieta.
Vilniaus miesto savivaldybė pritarė iniciatyvai bei įstatymų nustatyta tvarka Eugenijos Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondui suteikė leidimą skelbti viešą konkursą habil. dr. E.Šimkūnaitės atminimo įamžinimo ženklo (paminklo) projekto idėjai.
Eugenijos Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondas parengė sąlygas bei pakvietė konkurso idėjiniame projekte apimti sklypo, architektūrinės ir gamtinės jo aplinkos sutvarkymą bei pritaikymą lankytojams ir memorialiniam simboliui. Taip pat pageidauta, kad siūlomoje idėjoje atsispindėtų E.Šimkūnaitės veikla, profesija, meilė gamtai, gebėjimas dalintis sukauptomis žiniomis su visuomene. Prašyta nepamiršti ir Daktarės kuklumo, todėl įamžinimo ženklo medžiaga pasirinktas paprastas lauko akmuo, granitas ar kita paminklui tinkama ir ilgalaikiam klimato poveikiui atspari medžiaga. Idėjų autoriai paraginti prioritetą teikti vaistinių augalų motyvams su Saulės elementais.
Iš pateiktų keturių autorinių darbų, komisija atrinko labiausiai atitikusį konkurso sąlygas ir idėją pasiūlymą – skulptoriaus Jono Gencevičiaus ir architekto Laimio Kaziukonio projektą. Minėtų autorių projekte numatoma įrengti tris skirtingus patekimus į skverą. Skvero centre iškils paminklas – paprastas lietuviškas akmuo, papuoštas augalinių ir lietuviškų motyvų ornamentais. Akmenyje, tarsi gamtoje, atgis gėlių žiedai ir kiti augalai, iš kurių Daktarė Eugenija Šimkūnaitė visiems pageidaujantiems „varažijo“ ateitį, spėjo likimą, mokė jais gydytis.
Paminkliniame akmenyje iškalti motyvai ir žodžiai patvirtins, kad per kone aštuoniasdešimt gyvenimo metų E.Šimkūnaitė vienodai smalsiai domėjosi ir mokslo žiniomis, ir šimtmečiais sukauptu tautos turtu –liaudies kūryba bei tautosaka. Šiuo metu Lazdynuose vyksta baigiamieji skvero sutvarkymo darbai, kurie vietos seniūnijos pastangomis nuolat spartinami.
Nuotraukose: Eugenijos Šimkūnaitės įamžinimo ženklo (paminklo) idėjos projektas. Autoriai L.Kaziukonis ir J.Gencevičius.
E.Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondo informacija
