E. Šimkūnaitės 95-ojo gimtadienio paminėjimo atgarsiai

Šių metų kovo 12 dieną Lietuvos mokslų akademijoje, Mokslininkų rūmuose, vyko renginys, skirtas unikalios asmenybės – garsios vaistininkės, liaudies medicinos žinovės habil. dr. Eugenijos Šimkūnaitės 95-mečiui paminėti ir naujam, sveikatos priežiūros specialistams skirtam leidiniui „Eugenijos Šimkūnaitės receptų rinkinys“ pristatyti. Į mažąją konferencijų salę susirinko daugybė žmonių, vakaro organizatorius džiugino jų aktyvus dalyvavimas. Renginį vedė dr. Romas Pakalnis. Šalia  jo sėdėjo kiti garbūs svečiai – Lietuvos onkologijos instituto gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia, Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus direktorius, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto dėstytojas doc. dr.Tauras Mekas, Eugenijos Šimkūnaitės paramos ir labdaros fondo pirmininkė Birutė Karnickienė ir kiti.

Po dr. R. Pakalnio sveikinimo žodžio buvo demonstruojamas režisieriaus Henriko Šablevičiaus kino filmas „Žiniuonė”. Netrukus J. Ruolia pateikė ypatingai įdomios informacijos apie vaistinius augalus, skirtus onkologinėms ligoms gydyti. Fitoterapeutas pabrėžė, kad svarbiausia nepamiršti pamaitinti savo organizmo lastelių ir tik tada stimuliuoti organizmo imuninę sistemą. Tokie augalai, kurie savo sudėtyje turi daug fenolinių junginių, ypatingai tinka vėžio gydymui. Jis pabrėžė, kad jokių vaistažolių nuo pirminio vėžio nėra ir nereikėtų savęs apgaudinėti. Būtina žinoti, kad tarp imunitetą stiprinančių vaistinių augalų ežiuolė kol kas pati efektyviausia, labiausiai ištirta ir išsiskiria savo turtinga biologiškai aktyvių medžiagų sudėtimi. Tuo tarpu amalas Lietuvoje nėra toks populiarus, o auksinė šaknis apibūdinama kaip vienas perspektyviausių augalų, skirtų vėžio gydymui – vykdoma daugybė tyrimų ir jų rezultatai geri. Ypatingai įdomiai pasakojo apie bičių produktus: bičių duonelė savo sudėtyje turi beveik visus Mendelejevo lentelės cheminius elementus ir nesuskaičiuojamą kiekį kitų naudingų medžiagų. Tai sunkaus ir nuoširdaus bičių darbo rezultatas. Paskaitos pabaigoje kalbėta apie visiems nedaug žinomą sritį: fitoterapeutas teigė, kad kiekvienas augalas turi ne tik gausybę biologiškai aktyvių medžiagų, bet ir savo elektromagnetinį lauką, kuris taip pat labai svarbus palankiam gydymo rezultatui. J. Ruolia suteikė daug naudingos informacijos apie gydymą augalais, palinkėjo visiems surasti savo vaistingąjį augalą ir visada būti sveikiems.

Doc. dr.T. Mekas kalbėjo apie habil. dr. E. Šimkūnaitės asmenybę. Jis teigė, kad daugelį žmonių galima palyginti su vienu ar kitu paukščiu. Mokslininkus galima lyginti su dviem paukščiais – karveliais ir sakalais. Dėstytojas pabrėžė, kad habil. dr. E. Šimkūnaitė – neabejotinai sakalas. Šios ypatingos asmenybės palikimas – liaudies medicinos išpuoselėjimas, o pagarba gyvybei ir savo profesijai buvo iškelta į labai aukštą lygį. T. Mekas priminė, kad ankstesniais laikais paimti pinigą už gydymą buvo mirtina nuodėmė, nes tuo metu manyta, kad gavus gydymo dovaną atlygio nereikėtų imti. Kad ir kaip būtų gaila ir pavojinga, šiuo metu ypatingai populiarėja savigyda, kuri ne visada išeina į naudą – žmogus, nežinodamas kaip teisingai vartoti vaistažoles ir jų preparatus, gali tik dar labiau sau pakenkti. T. Mekas apgailestavo, kad šiuo metu Lietuvoje tikrai per daug asmenų, kurie tik apsimeta visažiniais žolininkais, priskiria save gydytojams ir dar ima už tai didelius pinigus. Docentas pabrėžė, kad E. Šimkūnaitė neabejotinai verta tokio didelio dalyvio susidomėjimo ir palinkėjo toliau tęsti prasmingą fondo veiklą.

Labdaros ir paramos fondo pirmininkė B. Karnickienė atkreipė dėmesį, kad domėjimasis unikalaus žmogaus veikla ir darbais vis dar gyvas: Tauragnuose tradiciškai aplankytas žymios vaistininkės atminimui skirtas sodelis, kur auga jau net aštuonesdešimt vysnaičių. Džiugu, kad vyšnių sodinimo šventė jau tampa labai gražia tradicija. B. Karnickienė kalbėjo sveikatos specialistų vardu: „Mums, kaip vaistininkams, visada norėjosi E. Šimkūnaitės paliktais rankraščiais pasidalinti su kolegomis, kurie tuo neabejotinai domisi. Šiemet, rengiantis mūsų gerbiamos asmenybės 95-mečiui, išleista unikali knyga, kuri buvo paruošta konsultuojantis su Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus darbuotojais ir kitais specialistais.“ Fondo pirmininkė trumpai pristatė leidinio struktūrą: knygos pradžioje trumpai primenama E. Šimkūnaitės biografija. Receptai parašyti lotynų kalba. B. Karnickienė ragino atminti, kad E. Šimkūnaitė buvo atsakinga, todėl kiekvieną žmogų gydydavo atskirai, išnagrinėjant jo asmeninį atvejį. Fondo pirmininkė sakė tikinti, kad knyga turėtų pasitarnauti gydytojams ir vaistininkams kaip priminimas, kad svarbiausia gydyti nepakenkiant. Knygoje taip pat yra ir rašysenos pavyzdžių – raštas tikrai unikalus, ne kiekvienas gebėjo perskaityti sudėtingą žymiosios mokslininkės parašytą tekstą. Habil. dr. E. Šimkūnaitė ligas apibūdindavo paprastais, žmonėms suprantamais žodžiais – turėjo pakankamai žinių ir iš mokslinių duomenų, ir iš empirinio patyrimo. B. Karnickienė teigė, kad kiekvienas pas E. Šimkūnaitę apsilankęs žmogus džiaugdavosi, kad tik jam vienam paskirta kvepiančių maišelių su vaistinių augalų kompozicijomis tam tikram gydymo kursui.  Garsioji vaistininkė visada laikėsi nuomonės, kad Lietuvoje gausu vaistinių augalų ir kiekvienas gali atrasti sau tinkamą. Didelę padėką fondo pirmininkė išreiškė rėmėjams, kurie labai prisidėjo prie knygos išleidimo: UAB“Utenos butų ūkis“, UAB „Nemuno vaistinė“, UAB „Gintarinė vaistinė“. Nuoširdi padėka už pagalbą ir palaikymą išreikšta ir J. Ruoliai, doc. T. Mekui, prof. Onai Ragažinskienei ir prof. Vidai Motiekaitytei.

Vakaro metu skambėjo Vilniaus universiteto studenčių atliekama muzika: lietuvių liaudies dainos ir kūriniai pagal Henriko Radausko, Justino Marcinkevičiaus ir Jono Strielkūno eilėraščius. Po šiltų ovacijų sulaukusio koncerto prof. O. Ragažinskienė pastebėjo, kad jau devyniolika metų iš eilės vyksta puikūs renginiai aukščiausios kvalifikacijos vaistininkės atminimui. Profesorė pabrėžė, kad E. Šimkūnatės šeima buvo išsilavinusi, o brangios žinios buvo perduodamos iš kartos į kartą. Patirtis, kad augalus svarbu teisingai rinkti, džiovinti ir laikyti, buvo įteikiama kaip didžiausias lobis. O. Ragažinskienė tikino, kad nereikia bijoti pradėti dirbti paprastų darbų, kaip elgėsi ir pati E. Šimkūnaitė – savo karjerą pradėjo nuo laborantės pareigų Vytauto Didžiojo universitete. Išskirtinis garsiosios vaistininkės bruožas – informacija plačiajai visuomenei buvo pateikiama itin atsargiai ir atsakingai. Ne paslaptis, kad eiliniam žmogui nėra žinoma informacija apie vaistinių augalų ir jų žaliavose esančių biologiškai aktyvių medžiagų suderinamumą. Yra daug leidinių, kuriuose gausu nepatvirtintos informacijos apie vaistinius augalus, todėl profesorė rekomendavo skaityti tik mokslinius straipsnius, kurie yra recenzuoti. Leidinys „Eugenijos Šimkūnaitės receptų rinkinys“ pateikiamas tik sveikatos priežiūros specialistams, toks sprendimas buvo priimtas remiantis pačios E. Šimkūnaitės įsitikinimais – visuomenė turi gauti tik pavirtintą informaciją.

Dr. R. Pakalnis pakvietė tarti žodį visus norinčius- svečiai išgirdo atsiminimų apie E. Šimkūnaitę. Renginio pabaigoje pritarta nutarimui kreiptis į LR SAM ir siekti keleto pakeitimų, pavyzdžiui, atskirti vaistinius augalinius preparatus nuo maisto papildų, ruošti gydytojus fitoterapeutus,  surengti viešą renginį apie racionalų vaistinių augalų ir jų preparatų vartojimą, surinkti etnofarmacijos paveldą ir naudoti jį kilniems tikslams. Po oficialiosios dalies įvyko ir neoficialioji – visi renginio svečiai buvo kviečiami išgerti ACORUS vaistažolių ekspertų arbatų, paruoštų  pagal E. Šimkūnaitės receptus ir pabendrauti.

Dar kartą dėkojame organizatoriams, rėmėjams ir visiems svečiams!

Rūtelė Žemaitytė

Rūtelės Žemaitytės nuotraukas žiūrėkite jos skyrelyje