Pelkinių vingiorykščių hidrolatas
Hidrolatas – tai distiliuotas gėlių vanduo. Jis gaunamas įvairius naudingus vaistinius augalus distiliuojant vandens garais arba pačiu vandeniu, atliekant šį procesą specialiuose variniuose induose. Kaitros veikiami garai kyla viršun ir, atšaldyti, vėl iškrinta vandeniu. Žinoma, kad hidrolatas yra antrinis eterinių aliejų gamybos produktas, tačiau šis gėlių vanduo taip pat pasižymi puikiomis savybėmis. Juose yra šiek tiek ir paties eterinio aliejaus, be to, daugiau medžiagų, kurios tirpsta vandenyje (tuo tarpu eteriniuose aliejuose jų aptinkama tik pėdsakai).
Distiliuojant pelkinės vingiorykštės vaistinę augalinę žaliavą, hidrolatas prisotinamas įvairiomis naudingomis šio augalo medžiagomis: eteriniais aliejais, vandenyje tirpiais flavonoidais ir organinėmis rūgštimis. Išsaugomos gydomosios augalo savybės. Hidrolatas gali būti panaudojamas labai įvairiai: kaip kosmetikos priemonė (puikus gaivinamasis odos tonikas/losjonas), gali būti panaudojamas inhaliacijoms ir voniomis, juo galima netgi kvėpintis, todėl gėlių vanduo puikiai tinka ir aromaterapijai. Hidrolatų panaudojimas gali priklausyti nuo jų gamybai naudojamos vaistinės augalinės žaliavos. Pavyzdžiui, čiobrelių hidrolatas puikiai tinka inhaliacijoms, ramunėlių hidrolatas – vonioms, gydant uždegimines odos ligas, o pelkinių vingiorykčių hidrolatas gali būti naudojamas ir inhaliacijoms, ir kaip tonikas, ir kaip kvapioji priemonė. Hidrolatą galima purkšti tiesiai ant odos, jis neįtikėtinai gerai ją drėkina, saugo nuo įvairiausių alerginių reakcijų ir aplinkos poveikio. Teigiama, kad hidrolatas sugeba atgaivinti net pačią sausiausią odą, kai nepadeda net ir patys brangiausi ar labiausiai vartotojų išgirti kremai.
Šiuo metu hidrolatai tampa ypatingai populiarūs. Jų kainos natūralios kosmetikos parduotuvėse tikrai nemažos (matyt dėl to, kad puikiai veikia, daug kam tai yra negirdėta naujovė, be to, dar ne daugelis atrado šį puikų užsiėmimą.) Be to, hidrolatai yra pranašesni už vaistinių augalų antpilus ar nuovirus. Pirmiausiai dėl savo stabilumo. Hidrolatų sudėtis gali nepakisti netgi iki 2 metų, tuo tarpu paruoštos arbatos vartoti jau nebetinkamos ir po 2 dienų. Tačiau ne paslaptis, kad pelkinių vingiorykščių (kaip ir kitų vaistinių augalinių žaliavų, pavyzdžiui, levandų, pipirmėčių, medetkų, ramunėlių, erškėtrožių, čiobrelių) hidrolatus visai nesudėtinga pasigaminti namuose. Tereikia susikonstruoti į distiliatorių panašią įrangą ir džiaugtis puikia gydomąja priemone, nes tai šimtu procentų natūralus produktas, be jokių sintetinių ir gyvulinės kilmės priedų.
Pirmiausiai reikia pasiimti gilų puodą. Tada į jį įdėti „paaukštinimą“ – bet kokį karščiui atsparų daiktą, pavyzdžiui, keramikinę plytelę ar stikinį indą (puikiai tinka stiklinė peleninė). Labai svarbu, kad gautas pelkinių vingiorykščių hidrolatas nesiliestų su dugnu – tam ir reikalingas šis paaukštinimas. Tada į puodą reikia priberti pelkinės vingiorykštės vaistinės augalinės žaliavos (geriausia žiedų, nes jie kaupia daugiausiai biologiškai aktyvių medžiagų, bet galima naudoti ir žydinčią žolę). Šią žaliavą reikia užberti geriamuoju arba distiliuotu vandeniu tiek, kad jji būtų apsemiama bent keletu centimetrų.
Tada ant paaukštinimo reikėtų uždėti kitą indą, kuriame rinksis hidrolatas. Jo skersmuo turėtų būti kuo didesnis, o pats indas – neaukštas. Tam puikiai tiktų negilus molinis dubenėlis. Labai svarbu, kad šis indas būtų švarus, nes jame kaupsis distiliavimo produktas.
Puodo kraštus reikia gerai apsukti švariu drėgnu rankšluoščiu ir uždėti indą – dangtį. Labai svarbu, kad kitas indas „distiliatorių“ padarytų kuo sandaresniu. Puikiai tiktų tinkamo skersmens stiklinis troškinimo indas. Labai gerai, kai šis indas stiklinis – tada galima stebėti, kokie procesai vyksta puode.
Tada reikia užkaisti viryklę ir šildyti puodą silpna ugnimi. Ant antrojo indo būtina nuolat dėti ledo. Jam ištirpus vandenį reikia atsargiai išsausinti švaria šluoste ir vėl įdėti naujo ledo. Jis vėsina susidariusius garus ir skatina juos kondensuotis į vandenį bei nusėsti hidrolato pavidalu surinkimo inde.
Labai svarbu stebėti, kaip puode esančiame inde kaupiasi pelkinių vingiorykščių hidrolatas ir ar neišgaravo ant vaistinės augalinės žaliavos užpiltas vanduo. Pelkinių vingiorykščių žolė ar žiedai jokiais būdais negali prisvilti prie puodo dugno. Distiliaciją reikia pabaigti dar tada, kai pelkinės vingiorykštės žaliava, esanti puodo dugne, vis dar yra drėgna. Kuo daugiau įdedama žaliavos ir atvirkščiai, kuo mažiau įpilama vandens, tuo gaunama didesnė hidrolato koncentracija po distiliacijos.
Procesą įvykdžius gerai, hidrolato surinkimo inde bus susikaupę nuostabaus aromato ir daug naudingų savybių turinčio gėlių vandens.
Sveikinu pasigaminus nuostabų ir visiškai natūralų produktą!
Nuotraukoje: spalvinga augalų draugystė
Rūtelė Žemaitytė