Šį pavasarį mus pasiekė svarbus įvykis – pasirodė nauja Eugenijos Šimkūnaitės knyga „Žalkčių karalius/Kiaunius“ (Utena, 2025). Ji buvo pristatyta Audiosensorinėje bibliotekoje Vilniuje, minint autorės gimtadienį.
Tai paskutinis Eugenijos Šimkūnaitės archyvinio rankraštinio palikimo kūrinys, dabar prieinamas skaitytojams. Knygoje patrauklia forma nagrinėjama amžina gėrio ir blogio kova, žmogaus laimės paieškos. Įdėmus skaitytojas joje atras sąsajų su šiandienos pasaulio sumaištimi, viltimi ir lūkesčiais.
Renginio vedėja, etnologė Gražina Kadžytė, pristatydama knygą, nukėlė klausytojus į mistiškus Luodžio ežero pakrantės takus, kur, kaip ir pasakų laikais, paprasti žmonės kovoja su sunkumais ir priešiškomis jėgomis. Tačiau saliečiai, gyvenantys saloje, žmonėms gali pasirodyti tik žalčių pavidalu, o tai kelia pavojų, nes žmonės jau pamiršę juos ir senąsias etikos taisykles: „Nemušk žalčio – saulė verks.“
Dėl to tarp salos ir pakrantės gyventojų nutrūkę bet kokie ryšiai, išskyrus vieną – Žalčių karaliaus pasiaukojimą. Jis kaskart stoja ginti savo mylimos žemės nuo priešų, nors kariai jau nebemoka jo šauktis. Be to, kas šimtą metų jam suteikiamos trys dienos, per kurias jis gali ieškoti nuotakos. Jei atsirastų moteris, pasirengusi jam pasižadėti, kartu jie galėtų atkurti prarastą dviejų pasaulių ryšį.
Šiai knygai ypatingą nuotaiką suteikia Gabijos Adelės Mandeikaitės subtiliai atliktos iliustracijos. Jos ne tik vizualiai papildo pasakojimą, bet ir padeda atskleisti knygos mistišką, senųjų legendų persmelktą pasaulį.
„Perskaityto mito gyvastingumas“ – publikacija „Gydytojų žinios“ leidinyje (7 psl.)
Šių metų kalendoriaus tema – knygų pasaulis, taip artimas Eugenijai Šimkūnaitei. Nuo mažens tautos žiniuonė pamilo knygas – vietoj žaidimų su lėlėmis ji nardė literatūros pasauliuose, o šį pomėgį liudija jos sukaupta įspūdinga biblioteka, kurioje galima rasti įvairiausių žanrų kūrinių. Vartydami „Knygų kalendorių“, tarsi trumpam pasisvečiuosite jos mintyse – tarp filosofinių įžvalgų, mokslinės literatūros ir gamtos stebuklus aprašančių knygų puslapių pajusite ryšį su Eugenijos Šimkūnaitės pasauliu, kuris įkvepia išmintingai kurti savo gyvenimo istoriją.
Už kalendoriaus sudarymą esame dėkingi Daivai Kviklytei.
Linkime išmintingų, šviesių ir įdomių metų, įkvėptų Eugenijos Šimkūnaitės dvasios ir idėjų.
Kviečiame nesivaržyti ir atsisiųsti „Knygų kalendorių“.
Ar žinojote, kad habil. dr. Eugenija Šimkūnaitė yra parašiusi dvi pjeses: „Žalkčių karalius“ ir „Kiaunius“?
Lietuvių tautosakoje yra ne viena žalčių karaliaus versija, o vieną tokių, tiesa, visai netrumpų – net 40 mašinraščio puslapių – užrašė pati tautos tradicijų saugotoja ir puoselėtoja – Eugenija Šimkūnaitė.
Šis tautos žiniuonės mašinraštis „Žalkčių karalius“ saugomas Fondo archyve yra dar niekur nepublikuotas, tad savitos muzikos ir šiuolaikinės baltų kultūros festivalio „Mėnuo Juodaragis“ svečiai turėjo išskirtinę galimybę būti pirmaisiais ir išgirsti kūrinio ištraukas. Galima sakyti, kad susirinko patys ištikimiausi Eugenijos Šimkūnaitės gerbėjai, nes nepabūgo keltis ankstyvą savaitgalio rytą, kuomet visus žalčius saugiai gaubė rūkas, o sceną atstojo dar bangų nepažadintame ežere plūduriavusi valtis… Neprilygstamos pasakotojos charizmą turinti etnologė, tautosakininkė Gražina Kadžytė visus šio ypatingo momento liudininkus įtraukė į slėpiningą Eugenijos Šimkūnaitės žalkčio pasaulį…. Neabejojame, kad sudomino, kad norėsis ne tik perskaityti, bet ir suvaidinti.
Tikimės, kad Eugenijos Šimkūnaitės 105-ųjų gimimo metinių proga abi jos pjesės išvys spaustuvę… laukite…
Už užfiksuotas akimirkas esame dėkingi Kazimierui Šešelgiui.
Ištrauka iš „Žalkčių karalius“:
XVIII a pabaiga ar XIX pradžia Šviesus rytas, tolumoje matyt sodybos. Salos krantas, vos ribuliuojančios
bangelės pliuškena krantan, kiek šone nedidelė paprasta valtelė. Kiek giliau tarp didelių medžių labai
žemi apžėlę pilies griuvėsiai, iš bendro vaizdo galima atpažinti didžiosios menės liekanas, kai kur
pavieniai dideli akmenys, ant vieno tokio sėdi ŽELVIS kaimiečio drabužiais, tyliai kankliuodamas;
atsirėmusi į jo kelius miega ŽIVILĖ irgi kaimietės drabužiais.
ŽIVILĖ (pro miegus) Želvi, mielasis…
ŽELVIS (tyliai) ŽIVILE…
ŽIVILĖ (atsibudusi žvalgosi, pradžioje labai nustebusi, pamačiusi ŽELVĮ pradžiunga ir lyg netiki) Želvi, tai
aš nepražudžiau tavęs?
ŽELVIS Matai, mes vėl drauge…
Prieš pat Jonines birželio 22 d. Eugenijos Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondas kartu su Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija jau antrą kartą vilniečius ir miesto svečius pakvietė į Vilniaus pilių kupolo edukaciją pavadinimu „Kalbantys žolynai: ir maistui, ir vaistui“, kurioje Fondo Prezidento pavaduotoja vaistininkė Dovilė Marcinkė pristatė Daktarės Eugenijos Šimkūnaitės asmenybę, idėjas ir darbus, besitęsiančius jau 28 metus jos vardo Fonde neatlygintinai dirbančių žmonių.
Visas kupolas kvepėjo Lietuvos pievose surinktomis vaistažolėmis. Renginio dalyviai ne tik spėjo augalų pavadinimus, bet ir dalinosi savo žiniomis apie tuos, kuriuos jau vartoja ir žino. Ragavo alyvų žiedų sirupo, sužinojo kaip jį pasigaminti. Taip pat gurkšnojo Pelkinės vingiorykštės hidrolatą bei originalią Eugenijos Šimkūnaitės Trejų devynerių žolelių trauktinę namų vaistinėlei.
Šįmet žaliuojančiais ir kalbančiais žolynais susidomėjo ir „Labas rytas, Lietuva!“ žurnalistai, kviečiame pažiūrėti reportažą https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000347062/sekmadieni-vilniaus-piliu-kupole-kvies-susipazinti-su-ivairiais-zolynais?time_start=633
Jau šį šeštadienį (birželio 22 d.) 13 val. gamtos žydėjimu, augalų kvepėjimu pasidžiaukime kartu – Vilniaus pilių kupole vyks mūsų fondo organizuojamas renginys, kuriame vaistininkė Dovilė dalinsis neįprastų, mažai žinomų augalinių vaistingų sirupų gamybos patirtimi.
Žemėlapis, kur yra Vilniaus pilių kupolas: https://bit.ly/kupolas.
Trukmė: apie 1 val.
Būkite sveiki gražiausiu metų laiku!
Farmacijos mokslo ištakos Lietuvoje neatsiejamos nuo Johano Frydricho Volfgango, Vilniaus universiteto profesoriaus, vieno iš Vilniaus medicinos draugijos steigėjų, vaistininko, ilgamečio Vilniaus universiteto vaistinės vadovo, botaniko, pedagogo, labdario, veiklos.
2024 m. balandžio 20 d. Paluknyje, kur profesorius su šeima gyveno apie 20 m., iškiliai asmenybei skirtą konferenciją suorganizavo šalies vaistininkai, botanikai, istorikai, Paluknio bendruomenė.
Konferenciją pradėjo humanitarinių mokslų daktarė Reda Griškaitė, dar vadinama ,,Paluknio krikštamote” dėl jos nuoširdaus domėjimosi ne tik J. F. Volfgango rašytiniu palikimu, bet ir šio krašto žmonių gyvenimu. Reda Griškaitė akcentavo didžiulę šios ryškios asmenybės šviesą, toleranciją aplinkai ir šeimai (sūnaus Ksavero niekada nevertė ūkininkauti, o savo intelektualioms dukroms leido kurti, rašyti, tyrinėti ir eksperimentuoti). Apie tai vaizdingai pasakojo autorė 2016 m. išleistoje knygoje apie vyriausią Volfgango dukrą „Nuo botanikos iki istorijos: Paluknio dvaro literatė Aleksandra Volfgangaitė“.
Dr. Silva Žilinskaitė, Vilniaus universiteto Kairėnų botanikos sodo tyrėja, pasakojo apie J. F. Volfgango farmacijai pašvęstą gyvenimą bei darbus Vilniuje ir Paluknyje.
Vilniaus universiteto Medicinos kolegiją J.F. Volfgangas baigė 1801 m., o nuo 1804 m. jau čia dirbo: vadovavo universiteto vaistinei, dėstė studentams farmaciją, domėjosi augalais, ypač plūdėmis, organizavo ekspedicijas, rinko herbarą. Uždarius Vilniaus universitetą nuo 1833 metų su visa šeima pastoviai apsigyveno Paluknio dvare, kur tęsė aukštosios mokyklos gyvenimo tradicijas.
Čia, savo dvare jis sukūrė vaistinių augalų tyrimams palankią aplinką, subūrė bendram tikslui šeimos narius ir ramioje gamtos aplinkoje dirbo apie 20 metų. Prisimenant tyrimų reikšmę, 15-ka augalų buvo pavadinta jo vardu, viena iš jų –Pulsatilla × wolfgangiana (Besser) Rupr. – Volfgango šilagėlė – tebeauga Lietuvoje iki šiol.
Sodo tyrėjos S. Žilinskaitės įsimenantį pranešimą papildė Zenona Šimaitienė. Vaistininkė, Lietuvos medicinos ir farmacijos muziejaus vyr. muziejininkė, priminusi, kad Volfgango darbai tapo pagrindu ir nuoroda kitiems tyrėjams, skatino pažinti augalus ir jų savybes pritaikyti gydymui. Nuoširdžiai perteikta gyva lietuviškosios vaistažolininkystės dvasia, paryškinta senovinių receptų pavyzdžiais, auditorijai paliko gerą įspūdį.
Klausytojų dėmesio sulaukė Lietuvos medicinos ir istorijos muziejaus direktoriaus dr. Tauro Meko pranešimas ,,Trejų devynerių istorija“, atskleista per ryškią, spalvingą asmenybę vaistininką dr. Česlovą Bankauską ir jo veiklą ne tik rašant straipsnius įvairia tematika (farmakognozijos, liaudies medicinos, etikos, savigarbos, terminų). Mokėjęs šešias kalbas, eruditas gebėjo sukurti ir augalų mišinį ,,Trejos devynerios”, kurį sėkmingai populiarino Lenkijoje, kaip ir mūsų garsioji habil. dr. Eugenija Šimkūnaitė, Lietuvoje.
Konferenciją moderavusi Eugenijos Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondo valdybos pirmininkė vaistininkė Birutė Karnickienė atkreipė dėmesį į tai, kaip praeitis gali būti atverta ateičiai ir kad visi mes esame to vyksmo dalyviai. Ryški J. F. Volfgango asmenybė, jo labdaringa veikla gydant Paluknio gyventojus, augalų tyrimams bei fitoterapijai padėti pagrindai įkvėpė kitus tyrėjus tęsti jo darbus bei gausinti augalų taikymo praktikoje žinias. Puikus pavyzdys yra mokslininkės, Vilniaus universiteto dėstytojos, trijų disertacijų apie Lietuvos vaistinius augalus autorės, habil. dr. Eugenijos Šimkūnaitės darbai, kuriuos pelnytai įvertino ne tik Lietuvos gyventojai, bet ir Lietuvos Respublikos Seimas. E. Šimkūnaitės 100-ųjų gimimo metinių proga 2020-uosius metus Seimas paskelbė Eugenijos Šimkūnaitės metais. Tai pirmoji ir kol kas vienintelė taip pagerbta vaistininkė.
Vaistininkė Birutė Karnickienė supažindino klausytojus su Eugenijos Šimkūnaitės palikimu ir jos atminimui skirtų arbatų asortimentu, sudėtyje esančiais augalais, jų savybėmis, rinkimo ypatumais bei vartojimu. Susirinkusiųjų susidomėjimo ir klausimų pranešėja sulaukė dėl galimybės patiems namuose pasiruošti arbatas „Nervų sistemai“, „Kvėpavimo takams“, „Imuninei sistemai“ „Cukraus kiekiui kraujyje“, „Širdžiai“, „Švarus organizmas“, „Kepenims“ ir kt.
Paskanavę arbatų „Imuninei sistemai“ ir „Nervų sistemai“, susirinkusieji aplankė Emilijos Volfgangaitės kapą, susipažino su istorijos dvelksmu persmelkta, alyvų apsupta dvarviete, ledaine, kūrė planus kaip restauruoti seną svirną, kuris galėtų būti vaistažolių džiovykla, svajojo apie nedidelį parkelį, kur galėtų vešėti J. F. Volfgango vardu pavadintų augalų įvairovė… (Daugiau apie J. F. Volfgangą Johanas Frydrichas Volfgangas | Vilniaus medicinos draugija (vmd.lt).
Konferencijos dalyviai padėkojo konferencijos mecenatui vaistininkui Anatolijui Kostiukevičiui, rėmėjams UAB „Švenčionių vaistažolės“, UAB „Širdažolė“ , o ypač Paluknio bendruomenei ir jos nenuilstančiai pirmininkei Gražinai Golubovskai bei Trakų r. Paluknio Longino Komolovskio gimnazijos direktorei Renatai Krasovskai už geranoriškai sukurtą darbingą aplinką ir svetingumą.
Visi tapo puikaus renginio bičiuliais ir istorijai bei atminčiai neabejingais žmonėmis.
Konferencijos mintis užrašė Eugenijos Šimkūnaitės
labdaros ir paramos fondo valdybos
pirmininkė vaistininkė Birutė Karnickienė
Nuotraukos Lensės Jankeliūnienės ir Reginos Vaišvilienės
2024 m. balandžio 20 d. Paluknyje, kuriame gyveno ir tyrė vaistinius augalus įžymus VU profesorius J.F. Volfgangas, vyks jo atminimui skirta konferencija.
Informacija apie konferenciją – plakate.
Šįmet Kovo 11-oji mums buvo išskirtinė – dalyvavome ypatingose iškilmėse Utenoje, kur iškilmingo Kovo 11-osios minėjimo metu buvo pagerbta žymiausia visų laikų tauragniškė Eugenija Šimkūnaitė. Už nuopelnus Utenos kraštui ir Lietuvai Jai, po mirties, buvo suteiktas Utenos krašto Garbės piliečio vardas. Būti pripažintam savame krašte – labai didelis įvykis, tai padėka už Jos begalinę meilę gimtinei, už nenuilstamą rūpestį jos žmonėmis, už darbus, skirtus visuomenės sveikatai stiprinti ir tausoti.
Buvę Jos kolegos, bičiuliai, mokiniai aplankė kapą Tauragnuose, pasigėrėjo ant Utenos kolegijos sienos nutapytu žolynų apsuptos Eugenijos Šimkūnaitės portretu.
Už įsimintinus, neblėstančius įspūdžius esame nuoširdžiai dėkingi įspūdingą šventę sukūrusiai Utenos rajono savivaldybei ir Utenos kultūros centrui.
Kviečiame pažiūrėti trumpą ištrauką iš apdovanojimų
2023 m. gruodžio 7 dieną išaiškėjo projekto „Sveikata visus metus 2023“ nugalėtojai. Eugenijos Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondas apdovanojo birželio mėnesio iššūkį „Sveikatos dovanos gamtoje ir Eugenijos Šimkūnaitės kūryboje“ priėmusias ir nugalėjusias mokyklas bei darželius.
Jau ne vienerius metus Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros vykdomas projektas „Sveikata visus metus“ suburia dalyvius iš visos Lietuvos – pačius mažiausius, kurie dar tik darželius lanko ir tuos, kurie kremta karčią mokslo šaknį mokyklose ar kitose jaunimo organizacijose, būreliuose, klubuose ir kt. Projektu siekiama padėti vaikams įgyti bendrą sveikatos suvokimą, išsiugdyti sveikatai naudingus gebėjimus, įpročius bei nuostatas, atsakomybę už savo ir kitų sveikatą, paskatinti juos rinktis sveiką gyvenimo būdą, – o tai ir buvo habil. dr. Eugenijos Šimkūnaitės veiklos pagrindas ir siekis.
Mūsų fondas dalyvaudamas šiame projekte skatina jaunimo domėjimąsi augalais, supažindina su habil. dr. Eugenijos Šimkūnaitės palikimu, skatina moksleivius kūrybiškai juo naudotis.
Kviečiame susipažinti su 2023 metų Eugenijos Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondo apdovanotaisiais ir jų įgyvendintais darbais:
1. Utenos raj. vaikų lopšelio-darželio “Šaltinėlis” komanda “Sveikatos šaltinėlis”
2. Šiaulių raj. Meškuičių vaikų lopšelio-darželio komanda “Sveikatos patruliai”
3. Šilalės raj. Pajūrio S. Biržiškos gimnazijos komanda
4. Visagino Draugystės progimnazija
5. Skuodo raj. Ylakių gimnazija
8. Varėnos raj. Matuizų pagrindinė mokykla
2023 m. lapkričio 23 dieną Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejuje vyko iškilus renginys –Lietuvos vaistininkų apdovanojimai „Gloriae pharmaciae Lithuaniae 2023“. Už nuopelnus Lietuvos farmacijai 8 asmenims iškilmingai buvo įteiktas žymaus farmacijos mokslo pradininko, vaistininko, farmakologo, botaniko, Vilniaus universiteto profesoriaus J. F. Vofgango medalis. Plojimais buvo sutikta žinia, kad medalis įteikiamas ir Eugenijos Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondo valdybos pirmininkei Birutei Karnickienei už ilgametę aktyvią ir prasmingą veiklą farmacijos srityje ir pastovų rūpinimąsi habil. dr. Eugenijos Šimkūnaitės paveldo sklaida. Priimdama apdovanojimą Birutė Karnickienė sakė, kad tai visų Fondo veikloje dalyvaujančių asmenų šventė ir dėkojo jiems.
Nepaisant rudens pabaigoje ištikusių žiemos išdaigų iš visų Lietuvos kampelių sugužėję svečiai vos tilpo į Kaune esančią nedidelę muziejaus salę, o susirinkusiųjų nuotaika tikrai buvo pakili. Pranešimų sesiją pradėjo taip pat tą dieną apdovanota dr. Reda Griškaitė. Ji pranešime pristatė ir apžvelgė neseniai savo išleistą knygą „Nuo botanikos iki istorijos: Paluknio dvaro literatė Aleksandra Volfgangaitė“. Būta svečių iš Ukrainos – tai prof. Danylo Kaminsky, kuris pristatė Lvovo nacionalinio Danylo Halytsky vardo medicinos universiteto fakultetą, švenčiantį 170-ies metų jubiliejų. Dr. Audrius Valotka pateikė žodžio „garbė“ įdomią ir įtraukią mokslinę analizę, o prieš pat apdovanojimų teikimo ceremoniją dr. Tauras Mekas prisiminė visus jau seniau apdovanotus Lietuvos vaistininkus, tarp kurių buvo ir pati Tautos žiniuonė Eugenija Šimkūnaitė. Šventę vainikavo ukrainietiškos ir lietuviškos dainos, kurias atliko Maryna Pylypenko, Vaidas Lengvinas ir jaunasis solistas Kyrylo Dernoyi.
„Gloriae pharmaciae Lithuaniae“ pirmasis renginys įvyko 2017 metais rugsėjo mėnesį. Šiuo apdovanojimu siekiama ne tik puoselėti ir išlaikyti gyvą garbingą Lietuvos farmacijos istoriją, bet taip pat siekiama, kad svarų indėlį įnešusieji būtų gražiai pagerbti, įvertinti, kad jų darbai nedingtų laiko užmaršties verpetuose ir nesumenktų tarp besisukančių kasdienės rutinos girnų.
Renginio dalyviai dėkingi Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus direktoriui dr. Taurui Mekui už sukurtą jaukią betarpišką aplinką, už sklandžią šventės organizaciją ir kiekvienam apdovanotajam skirtą šiltą žodį.
Nuoširdus ačiū renginio mecenatui ir šio apdovanojimo iniciatoriui vaistininkui Anatolijui Kostiukevičiui, be kurio nuoširdaus atsidavimo šiai idėjai tokiu medaliu farmacijos pasaulis nebūtų turėjęs galimybės didžiuotis.
