Sausio 4 d. žymiam aplinkosaugininkui Romui Pakalniui būtų sukakę 80 metų
Vienam autoritetingiausių Lietuvos aplinkosaugininkų, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariui profesoriui Romui Pakalniui š. m. sausio 4 d. būtų sukakę 80 metų.
Prof. Romas Pakalnis savo pilietine pareiga laikė kurti Lietuvos nepriklausomybę visur ir kasdien – prisidedant prie Lietuvos švietimo koncepcijos kūrimo ir įgyvendinimo, būnant ryžtingumo ir atkaklumo pavyzdžiu kovoje už mūsų šalies gamtą ar kuriant naują kraštovaizdžio ekologijos sritį.23 metus vadovaudamas Eugenijos Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondui siekė, kad visuomenė deramai pagerbtų jai nusipelniusius žmones.
Dabar mes visi turime tai padaryti Jo atminimui.
Kviečiame susipažinti su Kristinos Karnickaitės parengtu interviu “Žurnale apie gamtą” (2009 m.).
Šviesaus atminimo Romo Pakalnio mintys, siekiai, pastebėjimai padės mums geriau suprasti Jo puoselėtas vertybes ir Jo pasaulį.
Nuotrauka Jono Danausko.
Teskamba jums ši Kalėdų giesmė, tešildo mieli prisiminimai. Išlikite sveiki, patirdami dar vieną gyvenimo stebuklą!
D. Trimonienės nuotr.
Baigiantis Eugenijos Šimkūnaitės metams vis gauname informacijos apie naujus darbus ir veiklas, šįsyk iš Utenos ir Zarasų viešųjų bibliotekų, įgyvendinusių išties inovatyvų projektą, padėsiantį besidomintiems lengviau pažinti augalus.
Eugenijos Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondo valdyba paskyrė naują Fondo vadovą (prezidentą) – p. Darių Šinkūną. Dariaus Šinkūno tėvai daug metų gražiai bendravo su Eugenijos Šimkūnaitės tėvais, padėdami vieni kitiems “bėdoje ir rodoje”, kaip sako aukštaičiai. Pats Darius gražiai tęsia šeimos tradicijas, jo šiltas ir nesavanaudiškas bendravimas su Eugenijos Šimkūnaitės fondu tęsiasi nuo įsikūrimo. Tai liudija jo parama Eugenijos Šimkūnaitės skvero įkūrimui, paminklinio akmens pastatymui Lazdynuose, kasmetinio kalendoriaus kraštiečiams rėmimas ir kt.Darius vadovaujasi išmintimi “Dum vivimus, vivamus! (Kol mes gyvename, mes gyvename! )”. Palinkėkime jam energijos ir naujų gražių darbų Eugenijos Šimkūnaitės atminimo garsinimui ir Utenos krašto žmonių labui.
Spalio 15 d. LR Seime buvo pristatyta Utenos tautodailininkių karpinių paroda “Karpinių puokštė žolynų karalienei”, skirta Eugenijos Šimkūnaitės metams.8 karpytojos (Odeta Bražėnienė,Aušra Būgienė, Gita Juškėnienė, Regina Mačienė, Lina Paukštienė, Rasa Slesoriūnienė,Vaida Svigarienė ir Rūta Vanagickienė) savo kūriniuose subtiliai atspindėjo Eugenijos Šimkūnaitės pasaulį, kur paukšteliai lyg gyvi nardo tarp šakų, kur žolynų puokštė iš kvepiančių Tauragnų pievų skleidžiasi visu gražumu, kur saulelės spindulys glosto mielą tėviškę… Dėkojame karpinių meistrėms, parodžiusioms mums tokį grožį. Ypač esame dėkingi p. Rasai Slesoriūnienei, padovanojusiai mums savo karpinį su E. Šimkūnaitės portretu atminimui.Susirinkusius sveikino Seimo nariai: Algimantas Kirkutis (parodos iniciatorius), Eugenijos Šimkūnaitės metų iniciatyvos globėjas Aurelijus Veryga, Edmundas Pupinis, Antanas Vinkus, Zenonas Streikus ir Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento patarėja Asta Kandratavičienė .Nuotaikingą melodijų pynę padovanojo Utenos kultūros centro direktorius Erikas Druskinas, o poetė Regina Katinaitė-Lumpickienė jautriai paskaitė savo kūrybos eilių apie taip mėgtą Eugenijos Šimkūnaitės gamtos pasaulį.Nuoširdžiai dėkojame Eugenijos Šimkūnaitės metų minėjimo organizavimo laikinosios komisijos sekretorei Zitai Mackevičienei už rūpinimąsi šios parodos pristatymu visuomenei.
Nuotraukos Dalios Urbonienės
Š. m. spalio 8 d. Lazdynų bibliotekoje (Vilniuje) šiltai prisiminta Eugenija Šimkūnaitė, Lazdynų mikrorajone gyvenusi nuo pat jo įsikūrimo.
Esame dėkingi bibliotekos darbuotojoms, ypač p. Martynai, už renginio organizavimą ir rūpinimąsi dalyvių sauga.Fondo prezidento pavaduotoja Lensė Jankeliūnienė susirinkusiems papasakojo apie ilgą ir gražų bendravimą su Eugenija Šimkūnaite, apie pagalbą jai paskutiniaisiais gyvenimo metais, apie išlydėjimą Anapilin… Dr. Živilė Lazdauskaitė prisiminė linksmus nutikimus iš ekspedicijų po Lietuvą, apie E. Šimkūnaitės duotus patarimus ir svečiavimosi taisykles.Bendravimas tikrai niekam neprailgo.
Visuomet, kai tenka skaityti IN MEMORIAM, tampa liūdna ir gal šiek tiek nejauku. Prisimeni žmogaus indėlį visuomenei, jo nuopelnus valstybės, kultūros ar mokslo srityse, žinoma, būtinai paskaičiuoji metus, na ir supranti – dar tikrai galėjo pagyventi. Bet kai išeina gan artimas bendražygis, su kuriuo praleista ne viena darbo valanda, diskutuota įvairiais klausimais, juokauta ir liūdėta, nekyla rankos rašyti atsisveikinimo žodžius. Pagaliau ir iškilus problemai ar kokiam kad ir nereikšmingam klausimui, rodos, imsi ir paskambinsi Romui, o jis tau atsakys neskubria tarsena ką nors išmintingo ar jautraus. Deja… Belieka vartyti jo mokslinius darbus, prisiminti jo veiklą, humoro jausmą, posakius ar tiesiog šiltą žvilgsnį, kuris dar ilgai neišblės iš mūsų atminties.
Gimęs Utenos apskrities Kirklių kaime, baigęs miškininkystę, Romas Pakalnis visą gyvenimą skyrė krašto gamtos ir kultūros paveldo išsaugojimui. Dirbdamas Mokslų akademijos Botanikos institute kartu su prof. K. Ėringiu pradėjo naują Kraštovaizdžio ekologijos sritį.
Sovietmečio pabaigoje aktyviai įsijungė į kovą prieš naftos platformą T6 prie Kuršių nerijos. Buvo Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvinės grupės ir I Sąjūdžio seimo narys. Aktyvus Lietuvos gamtosaugos ir Lietuvos švietimo koncepcijos bendraautorius. 2000–2008 m. Lietuvos radijo ir televizijos tarybos narys ir pirmininkas.
Jam bebūnant Botanikos instituto direktoriumi, pradėtas leisti mokslinis periodinis žurnalas „Botanica Lituanica“. Verkių rūmų, kuriame buvo įsikūręs Botanikos institutas, restauravimas ir parko tvarkymas buvo jo pilietinė pareiga, išreikšta ir knygoje „Verkiai: praeitis, dabartis, svajonė“. 2012-2018 m. buvo Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininku. Netgi sunkiai sirgdamas tyrinėjo pirmąją pasaulyje monografijoje paminėtą Aukštumalos pelkę ir dalyvavo ją atkuriant.
Iki paskutiniųjų gyvenimo dienų rūpinosi ekologinėmis, kultūros paveldo problemomis, Eugenijos Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondo veikla.
Lietuva neteko ryškios asmenybės, kuri visu savo gyvenimu paliudijo ištikimybę šalies gamtos, jos kultūrinio ir nekilnojamojo paveldo apsaugai, žmogaus, kuris įkūnijo esminius lietuviškojo identiteto bruožus, pasižymėjo kaip vienas autoritetingiausių Lietuvos paveldosaugininkų.
Nuo 1997 m. Romas Pakalnis buvo mūsų – Eugenijos Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondo – prezidentas. Net ir sunkiai sirgdamas visus fondo narius telkė prasmingiems Eugenijos Šimkūnaitės metų minėjimo renginiams ir jos atminimo darbams. Jo tvirta nuostata „Lietuvos šviesuolių ir Lietuvai svarbių asmenybių atminimas turi būti saugomas“ mums primins ir apie jo paties svarbią ir įsimintiną veiklą.
Gyvenime Romas Pakalnis buvo jautrus, dėmesingas aplinkiniams, be galo mylintis savo kraštą žmogus. Jo širdies platumas buvo nenusakomas – galėjo patarti kiekvienam, jo rūpestis lydėdavo ne vieną, jei kas pasiguosdavo ar pasitardavo su juo.
Romas Pakalnis buvo autoritetingas įvairiais klausimais – rūpinosi paveldu, visuomenės gyvenimo reikalais, buvo aktyvus mūsų visuomenės pilietis – pasisakydavo ir spaudoje, ir televizijoje. Jo visuomeninė veikla itin turtinga: tai ir Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas, Lietuvos Nacionalinės darnaus vystymosi komisijos narys, E. Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondo prezidentas, Uteniškių klubo „Indraja“ valdybos narys, prie Vilniaus miesto tarybos veikiančios Aplinkosaugos komisijos narys, Lietuvos mokslininkų sąjungos narys, Lietuvos botanikų draugijos narys, Lietuvos kraštovaizdžio ekologų draugijos narys, Valstybinės aplinkos monitoringo programos Priežiūros komisijos narys, pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos prie Kultūros paveldo departamento pirmininkas. Šios išvardintos pareigos tik darsyk patvirtina begalinę Romo asmenybės erudiciją.
Romo Pakalnio mums labai trūks, bet jo darbai, mintys, nuostatos, netgi posakiai ir šviesus atminimas liks mūsų širdyse. Rašome, nors giliai širdyje dar tikime, kad suskambėjus telefonui išgirsime sodrų Romo balsą. Deja… Gyvenimas eina toliau. Tikiuosi, kad jo atminimas bus tinkamai pagerbtas ir įamžintas, juo labiau kad jis pats itin rūpinosi iškilių amžininkų atminimu.
Dabar kai pagalvoji, tokių iškilių ir šviesių žmonių, koks buvo Romas Pakalnis retai sutiksi…
Nuotrauka Jono Danausko.
Su giliu liūdesiu pranešame mūsų bendradarbiams, bičiuliams, talkininkams ir svetainės lankytojams, kad Eugenijos Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondas neteko savo Prezidento dr. Romo Pakalnio. Velionis pašarvotas Olandų laidojimo rūmų 6 salėje, kur galime atiduoti jam pagarbą iki pirmadienio, rugsėjo 21 d. 15 val. Laidojamas Viršuliškių kainėse, ten taip pat galima prisijungti palydėti iki amžinojo poilsio vietos.
Druskininkų miesto muziejaus organizuotoje konferencijoje buvo šiltai prisiminta Eugenijos Šimkūnaitės išvaikščioti takai Druskininkuose, Gerdašiuose ir Lipliūnuose – ji čia dažnai buvojo konsultuodama ir padėdama vystyti vaistažolininkystę.Šmaikščių istorijų ir juoko netrūko. Gimė graži iniciatyva Eugenijos Šimkūnaitės nuopelnus kraštui pažymėti atminimo ženklu.
Nuoroda į Facebook